Pagal STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ aktuali redakcija 2019-01-09 (nuoroda):

20. Naujai statomame, rekonstruojamame ir atnaujinamame (modernizuojamame) pastate (kai atliekami kapitalinio remonto darbai), jei statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas po 2016 m, gruodžio 31 d., galutinio paslaugų gavėjo vietoje, t. y. bute (įskaitant jų bendros nuosavybės elementus), turi būti įrengta sparčiajam elektroniniam ryšiui parengta pastato inžinerinė sistema iki tinklo galinių taškų.

21. Naujai statomame, rekonstruojamame ir atnaujinamame (modernizuojamame) pastate (kai atliekami kapitalinio remonto darbai), jei statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas po 2016 m. gruodžio 31 d., turi būti įrengtas elektroninių ryšių prieigos punktas.

  1. Žmonių su klausos sutrikimais butuose turi būti įrengti skambučiai su šviesos signalu.
  2. Žmonių su regos sutrikimais butuose turi būti užtikrintas labai geras natūralus apšviestumas, įrengta ryšio tarp buto bei lauko durų sistema ir automatinė lauko durų atidarymo sistema.
  1. Reikalavimai gyvenamajam pastatui:

179.3. įėjimai ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa. Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungiamas automatiškai;

179.5. iš lauko įėjimai į pastatą ir rūsį; įėjimai į pastogę ir išėjimai ant stogo, į bendruosius kolektorius, technines patalpas arba techninius aukštus turi būti rakinami ir/ar naudojamos techninės priemonės, padedančios kontroliuoti įėjimus (išėjimus);

  1. Dirbtinės apšvietos reikalavimai. Gyvenamieji butai, gyvenamojo namo patalpos turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad jų gyventojai galėtų naudotis dirbtine apšvieta tiek dienos, tiek nakties metu. Dirbtinės apšvietos kokybė ir kiekis turi būti pakankami, kad gyventojai galėtų saugiai, efektyviai ir patogiai atlikti savo einamąją veiklą, kuriai reikia vaizdinio suvokimo.
  2. Normuojami minimalūs gyvenamojo namo patalpų dirbtinės apšvietos parametrai pateikiami 15 lentelėje.

 15 lentelė Patalpų dirbtinės apšvietos parametrai

 

Patalpos

Normuojamos apšvietos dydis, lx

Normuojamos apšvietos plokštuma, m, nuo grindų paviršiaus

1 bendrasis kambarys (svetainė)

150-300

H 0,8

2 miegamasis

100-200

H 08

3 virtuvė, virtuvė niša

100-200

H 0,8

4 valgomasis

100-200

H 0,8

5 kabinetas, biblioteka

300

H 0,8

6 buto koridoriaus holas

50

H 0,0

7 skalbykla

100

H 0,8

8 vonia, tualetas

75

V virš plautuvės

9 rūbinė

100

H 0,0

10 sandėliukas

50

H 0,0

11 sauna

100

H 0,0

12 treniruočių kambarys

150

H 0,0

13 daugiabučių namų laiptinės, namo koridoriai

50

H 0,0 (laiptų pakopų plokštuma)

14 vestibiulis

50

H 0,0

 Pastaba:

√    apšvietos vienetas – liuksas (lx). Liuksas – tai apšvieta, kurią suteikia 1 liumeno šviesos srautas, krentantis statmenai į 1 m2 plotą. 

  1. Dirbtinė apšvieta turi būti suprojektuota iš dviejų dalių:

216.1. bendros apšvietos, kurią vienas ar keli šviestuvai teikia santykinai tolygiai visoje patalpoje. Atstumas nuo bet kurio taško buto patalpoje iki artimiausio šviestuvo turi būti ne toliau kaip 4 m;

216.2. vietos apšvietos, kurią teikia šviestuvas (šviestuvai), kurio vietą (vietas) pagal reikalą pasirenka buto gyventojai.

  1. Šviestuvų lizdai turi būti išdėstyti lubose ir sienose taip, kad buto gyventojai galėtų pasirinkti bendro, vietos ir mišrios patalpos erdvės apšvietos ir jos dydžio kombinacijas.
  2. Buto patalpų apšvietai instaliuotas galingumas turi būti ne mažesnis kaip 20 W/1 m2 grindų ploto.
  3. Minimalus apšviestumas grindų lygyje turi būti ne mažesnis kaip 5 lx.
  1. Būsto visumos projekte mažiausiai turi būti suprojektuotos tokios inžinerinės sistemos:

249.5. elektros energijos tiekimo;

249.7. elektroninių ryšių inžinerinės sistemos (daugiabučiuose namuose);.

  1. Daugiabučių namų bute gali būti įrengiama pirtis (sauna) su elektros krosnimi.
  1. Pirtis (sauna) turi būti projektuojama taip, kad:

    255.5. elektrinė krosnis turi būti pagaminta gamykloje, aprūpinta automatiniu srovės išjungėju, kai krosnis įkaista iki 130 oC arba kai ji veikė 8 valandas be pertraukos, bei įranga atjungti krosnį nuo elektros tinklo;

    255.6. turi būti įrengta gaisro signalizacija.

  1. Elektros energijos tiekimas:

258.1. elektros energijos tiekimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų garantuojama:

258.1.1. nuolatinis elektros energijos tiekimas būsto visumos reikmėms: patalpų šildymui, vėdinimui, oro kondicionavimui, namų ūkio ir buities reikmėms, karštam vandeniui ruošti; patalpų ir sklypo apšvietimui; saugos ir signalizacijos automatikos sistemoms bei kitoms pastato projektavimo bazėje deklaruotoms reikmėms;

258.1.2. elektros energijos vartojimo saugumas ir apsauga nuo pažeidimų elektros srove, gaisrų, sprogimų ir kitokių rizikų;

258.1.3. trečiųjų asmenų apsauga nuo per didelės vibracijos, triukšmo lygio ir elektromagnetinių bangų sklidimo, o pastato konstrukcijos ir įranga būtų apsaugotos nuo jų neigiamo poveikio;

258.2. mišriame pastate projektuojamos dvi elektros tiekimo sistemos – gyvenamajai ir kitos paskirties pastato dalims su atskiromis sunaudotos energijos apskaitos sistemomis;

258.3. transformatorinė pastotė gali būti įrengta atskirame pastate arba kitos paskirties pastate, jeigu horizontalus ir vertikalus atstumas iki patalpų, skirtų nuolatiniam žmonių buvimui, būtų ne mažesnis kaip 2,8 m;

258.4. pastato elektros instaliacijoje turi būti:

258.4.1. jungtis, užtikrinanti atjungimą nuo maitinimo tinklo ir įrengta prieinamose priežiūrai ir aptarnavimui vietose, apsaugotose nuo pažeidimų, atmosferos įtakos ir pašalinių asmenų;

258.4.2. atskiras apsaugos ir neutralės laidas;

258.4.3. įrenginiai, skirti apsaugai nuo per didelės įtampos;

258.4.4. laidai vedami tiesia linija, lygiagrečia sienoms ir luboms;

258.4.5. naudojami kabeliai, kurių viela iki 10 mm-2 skersmens yra pagaminta iš vario;

258.5. elektros instaliacijos įžeminimui gali būti naudojamos pastatų metalinės konstrukcijos, pamatų ir sienų armatūra;

258.6. įvado instaliacija turi turėti sunaudotos elektros energijos apskaitos skaitiklius prieinamose vietose, apsaugotose nuo pažeidimų ir pašalinių asmenų;

258.7. elektros instaliacija pastate neturi kirstis su kitomis instaliacijomis. Atstumas greta tiesiamų instaliacijų turi būti toks, kad būtų galima prižiūrėti ir keisti jų nepažeidžiant;

258.8. daugiabučiame pastate centrinės vertikalios instaliacijos įrengiamos tam skirtuose kanaluose už buto patalpų ribų;

258.9. elektros instaliacijos grandinės projektuojamos:

258.9.1. daugiabučiame pastate atskiriems butams ir atskiroms bendrojo naudojimo patalpoms;

258.9.3. bute atskiroms reikmėms – viryklei, vandens šildytuvui, patalpų apšildymo įrangai, apšvietimui, skalbimo mašinai, rozetėms.

259. Elektroninių ryšių inžinerinės sistemos daugiabučiuose namuose (aparatinės, elektroninių ryšių spintos, elektroninių ryšių lizdai, horizontalios trasos, kanalai, magistralinės trasos, skirstomosios dėžutės, elektroninių ryšių tinklų įvadai, įskaitant įvadus stoguose) turi būti suprojektuotos pagal Elektroninių ryšių įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse [3.35] nustatytus reikalavimus [3.45].

  1. Kitos sistemos:

260.1. gyvenamasis pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad galima būtų įrengti:

260.1.1. telekomunikacijų antenas ir jų instaliaciją;

260.1.2. telefono ryšį ir kabelinę televiziją;

260.1.3. butų ir namo saugos sistemas;

260.1.4. automatiškai įsijungiantį avarinį apsaugos ir evakuacinį apšvietimą.

 

Pagal ELEKTROS LINIJŲ IR INSTALIACIJOS ĮRENGIMO TAISYKLES, galiojanti redakcija 2018-11-01 (nuoroda):

VĮAS IR ĮASS ĮRENGIMAS DAUGIABUČIUOSE IR DAUGIAAUKŠČIUOSE NAMUOSE

  487. Daugiabučiuose ar daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pagrindinės SS ir bendriems namo poreikiams (bendrojo naudojimo laiptinių, rūsių, kitų patalpų apšvietimas, liftai, bendrojo naudojimo siurbliai ir pan.) ĮAS ar ĮASS įrengiamos elektros skydinėse.

 488. Butų ĮAS įrengiamos cokoliniame, pirmame pastato aukšte arba lauke ant pastato sienos ar sklypo ribos laisvai elektros tinklo operatoriui ir vartotojui prieinamoje vietoje, o vartotojų SS – kiekviename bute.

 489. Komerciniai elektros skaitikliai įrengiami kiekvienam butui ir bendriems namo poreikiams. Bendriems namo poreikiams suvartojamos elektros komerciniai skaitikliai įrengiami gyvenamojo namo ĮAS ar ĮASS, greta gyvenamojo namo pagrindinės SS.

 490. Daugiabučiuose vieno aukšto gyvenamuosiuose namuose kiekvienas butas prijungiamas prie operatoriui priklausančios elektros linijos ar SS.

 491. Elektros skydinėse ar gyvenamojo namo ĮASS turi būti namo vidaus elektros tinklo schemos su visomis nurodytomis ĮAS.

 492. Kelių korpusų pastatui įvadinės kabelių linijos į korpusus turi būti tiesiamos lauke, žemėje. Nesant įvadinių kabelių tiesimo žemėje galimybių, jie tiesiami pastato viduje vadovaujantis SEĮĮT reikalavimais.

 493. Butų ĮAS prijungti skirtos elektros linijos turi būti tiesiamos atskiruose kanaluose, vamzdžiuose, perdangų, sienų ir pertvarų kiaurymėse ir pan.

 494. Butų ĮAS prijungti skirtos elektros linijos ir įvadinės elektros linijos statiniuose turi būti tiesiamos laikantis šių Taisyklių II ir IV skyrių ir SEĮĮT reikalavimų.

 495. Iš butų ĮAS išeinančių kabelių (laidų), nutiestų laiptinėje iki pagrindinės SS, apsaugai buto ĮAS prieš elektros skaitiklius turi būti įrengiami automatiniai saugikliai. Jų vardinės srovės apskaičiuojamos pagal kiekvienam vartotojui suteiktą leistinąją naudoti galią. Nuo ĮAS ar ĮASS iki vartotojo elektros įrenginių laidininkai turi būti tiesiami aukštų aikštelėmis, bendrojo naudojimo koridoriais, šachtomis ir pan. Laidininkai neturi būti tiesiami per patalpas, priklausančias kitam savininkui.

 

 VIĮAS IR ATVADŲ ĮRENGIMAS VIENO IR DVIEJŲ BUTŲ GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE

  496. Vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ĮAS įrengiamos gyvenamojo namo išorėje elektros tinklų operatoriaus darbuotojams ištisą parą laisvai prieinamoje vietoje. Tokia vieta yra:

 496.1. operatoriaus žemosios įtampos OL atrama arba kabelių tinklo tranzitinė SS prie gatvės ir kitoje bendrojo naudojimo žemėje;

 496.2. miestų, miestelių ir kaimų neaptvertų sklypų, viensėdžių, sodininkų bendrijų ir pan. sklypų riba;

 496.3. aptvertų užrakinamų (nesuteikiant teisės patekti į teritoriją) sklypų tvoros (aptvarai) iš gatvės ar bendrojo naudojimo žemės pusės; suteikiant teisę patekti į aptvertas užrakinamas teritorijas – teritorijos viduje.

 497. ĮAS įrengiamos tokiame aukštyje, kad iki elektros skaitiklio gnybtų būtų 0,8–1,7 m.

 498. Jei ant atramos įrengiamos dvi ar daugiau ĮAS, tarp jų montuojama gnybtų dėžutė, kurioje prijungiamas maitinimo kabelis nuo OL ir kabeliai ar laidai į ĮAS. Antatramos, prie jau esančios, greta įrengiama kita ĮAS be gnybtų dėžutės.

 499. Jei atrama yra su ramsčiu, o kabeliai tiesiami ne iš ĮAS, esančios ant atramos, jie taip pat tvirtinami ir prie ramsčio.

 500. Vienas ar du kabeliai prie atramos tvirtinami iš vieno šono, kad nebūtų trukdoma į ją pakilti. Jei atramoje tiesiami trys ar daugiau kabelių, jie tvirtinami 100 mm atstumu nuo jos, taip pat ir prie ramsčių.

 501. Jei į ĮAS ar ĮASS įvestas įvadinis ir iš jos išvestas kabeliai tiesiami lygiagrečiai, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm atstumas arba jie turi būti klojami atskiruose vamzdžiuose.

 502. ĮAS įrengiamos greta elektros tinklo operatoriaus žemosios įtampos kabelių linijose esančių tranzitinių SS.

 503. Vidaus grupiniams tinklams prijungti SS įrengiamos toje namo patalpoje, kurioje avarijų ar nelaimingų atsitikimų metu būtų galimybė be kliūčių išjungti elektrą.

 504. Gyvenamuosiuose namuose, kuriuose įrengiami stacionarieji patalpų elektrinio šildymo ar kiti didesnės galios elektros įrenginiai ir apkrovos galia viršija 30 kW, vartotojo SS įrengiamas automatinis jungiklis su elektromagnetiniu ir šiluminiu atkabikliu, kurio vardinė srovė turi būti apskaičiuota pagal suteiktą leistiną naudoti galią ir pan.

 505. Įrengiant naujus ar rekonstruojant esamus atvadus arba ĮAS ar ĮASS nuo OL būtina laikytis šių sąlygų:

 505.1. iki ĮAS arba ĮASS turi būti tiesiamas trigyslis arba penkiagyslis kabelis ar OK, kai prie ĮAS, ĮASS neįrengiamas įžeminimo įrenginys, arba dvigyslis ar keturgyslis kabelis ar OK, kai prie ĮAS, ĮASS įrengiamas įžeminimo įrenginys;

 505.2. įrengiamo ĮAS, ĮASS ar atramos, nuo kurios tiesiamas atvadas, įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 10 W, o elektros linijos, nuo kurios įrengtas atvadas, apsauginio nulinio laido pakartotinių įžeminimo įrenginių atstojamoji varža – ne didesnė kaip 10 W.

 

505.3. prieš atvadų, ĮAS ar ĮASS rekonstravimą, jeigu prie jų buvo įrengtas vartotojo įžeminimo įrenginys, kurio varža mažesnė kaip 10 , tuomet prie naujos įrengtos ĮAS ar ĮASS taip pat turi būti įrengiamas įžeminimo įrenginys, kurio varža būtų ne didesnė kaip 10 ;

 505.4. ĮAS arba ĮASS PEN laidininkas išskiriamas ant atskirų PE ir N laidininkų gnybtų. PEN laidininko išskyrimas į PE ir N turi būti atliekamas prieš laidininką N jungiant į elektros skaitiklį. ĮAS, ĮASS ar SS korpusai po PEN laidininko išskyrimo turi būti įžeminami tik PE laidininku, o N laidininkas su PE laidininku neturi būti jungiamas;

 505.5. atvado OK ilgis nuo atramos iki gyvenamojo namo turi būti parenkamas įvertinant OK mechaninį atsparumą.

 506. Atvadai nuo OL atramos iki ĮAS turi būti montuojami OK, jeigu pagal miestelio, kaimo inžinerinių tinklų projektinius sprendinius (savivaldybės nustatytus reikalavimus) nenustatyta kitaip.

 507. Vartotojo elektros įrenginius maitinančios linijos ir elektros skaitikliųapsaugai ĮAS prieš elektros skaitiklį turi būti įrengtas automatinis jungiklis, kurio vardinė srovė turi būti apskaičiuota pagal vartotojui suteiktą leistinąją naudoti galią.

 508. Atvado rekonstravimo ar remonto metu nuo atramos iki ĮAS arba ĮASS turi būti tiesiamas OK su sustiprintu vientisu nuliniu laidu. Jei dėl didelio nulinio laido skersmens jo nėra galimybės tiesiogiai prijungti prie elektros skaitiklio gnybto, jis pertraukiamas ir patikimai sujungiamas plombuojamoje spintos dalyje, o į elektros skaitiklį jungiamas mažesnio skersmens laidas.

 509. Prie atramos ir ĮAS ar ĮASS paliekama atvado kabelio atsarga, kurios kilpos spindulys turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.

 510. ĮAS ant gyvenamojo namo sienos nuo lango įrengiama ne mažiau kaip 1 m atstumu.

 511. Jungiant ĮAS požeminių kabelių linijų magistralės galuose arba ilgesnių kaip 200 m atšakų galuose, ĮAS turi būti papildomai įžemintos. Įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 30. Įžeminimo įrenginiai turi būti įrengiami ir KL atšakose prie ĮAS ir sujungiamos su kabeliu PEN laidininku, jei jose PEN išskiriamas į PE ir N. KL nulinio laidininko bendroji varža turi būti ne didesnė kaip 10.

 512. ĮAS, kabelių spintos yra elektros linijų elementai, todėl parenkant 0,4 kV OL apsaugą reikia vadovautis Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklėmis.